GEOTESTUS – inžinerinių geologinių tyrimų rinkos lyderė
turinti ilgametę projektų įgyvendinimo patirtį bei vienijanti aukštos kvalifikacijos specialistus.
turinti ilgametę projektų įgyvendinimo patirtį bei vienijanti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Inžineriniai geologiniai tyrimai (IGT) yra neatskiriama statinių pamatų projektavimo ir statybos proceso dalis. IGT kiekis, gylis ir sudėtingumas priklauso nuo būsimos statybos vietos gamtinių sąlygų ir projektuojamo statinio pobūdžio. Tyrimuose yra naudojamos įvairios darbų rūšys: gręžinių gręžimas, lauko tyrimų metodai, laboratoriniai gruntų bandymai, hidrogeologiniai ir geofiziniai tyrimai ir kiti.
GEOTESTUS atlieka kasinių kasimą šalia esamų statinių pamatų. Geotechninėje praktikoje kasiniai reikalingi senų pamatų ir gruntų vizualiniam įvertinimui, suardytos ir nesuardytos sandaros bandiniams paimti bei atlikti lauko bandymus tiek kasinių dugnuose, tiek jų sienelėse.
Atliekant inžinerinius geologinius tyrimus, gręžinių gręžimas vykdomas šalia lauko tyrimų bandymų vietų ir leidžia litologiškai aprašyti gruntą, įvertinti požeminio vandens slūgsojimo gylį, įrengti požeminio vandens matavimo daviklius ir pjezometrus, paimti suardytos ir nesuardytos sandaros tiriamo grunto bandinius ar pavyzdžius.
Gręžiniai gręžiami sraigtiniu, kalamuoju ir koloniniu būdu, priklausomai nuo to, koks yra tyrimų tikslas, būsimo statinio rūšis, tyrimų geotechninė kategorija ir grunto tipas. Taip pat, priklausomai nuo to, kokios kokybės reikalingi grunto bandiniai. Įprastai tokių gręžinių gylis siekia iki 30-35 m.
Laboratoriniai tyrimai leidžia nustatyti gruntų sudėtį, įvertinti jų fizinę būseną bei fizikines ir mechanines savybes.
Pagal grunto sudėtį, atlikus granuliometrinę analizę, identifikuojame jų pavadinimą, galima spręsti apie grunto elgseną bei apytiksliai įvertinti grunto stiprumą.
Gruntų fizinės ir mechaninės savybės būtinos pamatų projektavime, pagal jas skaičiuojama pagrindo laikomoji geba bei parenkamas tinkamiausias pamatas bei leidžia prognozuoti gruntų elgseną.
Tyrimai atliekami pagal ISO standartus. Glaudžiai bendradarbiaujame su Vilniaus universiteto bei VilniusTech gruntų tyrimo laboratorijomis, UAB „Rapasta“ ir kt.
Šie tyrimai leidžia įvertinti požeminio vandens slūgsojimo sąlygas, vandeningų sluoksnių parametrus, cheminę sudėtį. Tam tikslui įrengiame gręžinius, atliekame išpumpavimo bandymus ir gautų duomenų pagrindu, juos apdorojus programine įranga, nustatome vandeningų sluoksnių pagrindinius hidrodinaminius parametrus.
Gruntų deformacinės savybės (deformacijų modulis ir kt.) nustatomas įvairiais lauko metodais. Vienas iš patikimiausių yra bandomųjų apkrovų metodas, arba bandymas statine plokšte.
Bandymai statine plokšte yra vieninteliai natūriniai bandymai, kurie leidžia gauti tiesioginius bei patikimus gruntų spūdumo rodiklius, naudojamus juostinių ar plokščių pamatų projektavime.
Dinaminės plokštės bandymas yra naudojamas žemės sankasų ir kelių pagrindo sutankinimo kokybei patikrinti. Juo nustatomas dinaminis deformacijų modulis Evd, MPa. Gauti dinaminio deformacijų modulio rezultatai naudojami įvertinant gruntų pagrindo sutankinimo laipsnį Dpr.
GEOTESTUS, glaudžiai bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra, įsisavino Lietuvoje analogų neturinčią įrangą – dilatometrą. Gauti duomenys leidžia įvertinti grunto tipą, savitąjį sunkį γ, rimties koeficientą K0, paskaičiuoti nedrenuotą kerpamąjį stiprį cu (moliniams gruntams), pertankinimo koeficientą OCR (moliniams gruntams), standumo modulį M, vidaus trinties kampą (smėliniams gruntams) ir kitus gruntų parametrus.
Tai lauko tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti smėlinių gruntų tankumą. Dinaminis zondavimas dažniausiai atliekamas inžineriniuose gruntų tyrimuose, kai tenka susidurti su labai stiprių ir tankių žvyringų – smėlingų gruntų storymėmis. Dėl skaičiavimo metodikų trūkumų, tyrimų metu gauti duomenys sunkiai panaudojami tolimesniuose geotechninio projektavimo darbuose. Todėl dažnai stengiamasi DP bandymo duomenis susieti su statinio zondavimo (CPT) metu gautais rodikliais.
Statinis zondavimas – tai pagrindinis lauko tyrimų metodas naudojamas Lietuvos inžinerinių geologinių tyrimų praktikoje. Statinis zondavimas – tai specialaus zondo gilinimas į grunto masyvą naudojant statinę jėgą ir pastovų greitį. Šio bandymo metu išmatuojami parametrai: kūginis stipris, šoninė trintis, porinis slėgis leidžia paskaičiuoti visą eilę grunto parametrų, kurie reikalingi vertinant gruntų savybe bei dažnai tiesiogiai naudojami polinių pamatų projektavime. Atliekant statinio zondavimo bandymą, duomenys fiksuojami nepertraukiamai, kas 1 cm. Tai leidžia aptikti labai mažus gruntų sluoksnius, linzes bei intarpus. Statinis zondavimas įgalina ištirti gruntus, kurių neįmanoma paimti gruntotraukiais nesuardžius ir nepažeidus jų gamtinės sanklodos ir fizinės būsenos.
Atliekame ekogeologinius tyrimus, kitaip tariant – ūkio subjektų poveikio geologinei aplinkai įvertinimą.Prieš įsigyjant sklypą, kuriame buvo ar yra vykdoma ūkinė veikla, atliekame preliminarų „due diligence“ teritorijos galimo užterštumo vertinimą (rekognoskuotė).
UAB „Geotestus“ turi įsigijusi Geotomographie įmonės įrangą ir sėkmingai ją naudoja atliekant geofizinius tyrimus. Jų metu matuojami seisminių išilginių ir skersinių bangų sklidimo greičiai „downhole“ metodu. Išmatuoti parametrai yra būtini norint įvertinti dinaminės gruntų savybes: dinaminį šlyties modulį (G), Puasono koeficientą, ir kitus gruntų geotechninius parametrus.
Įrengus polinius pamatus, yra būtina patikrinti jų kokybę. Tam tikslui atliekami polių vientisumo bandymai (pile integrity test). Šiuos bandymus atliekame naudodami skaitmeninį akselerometrą. Bandymo metu gaunami duomenys apie polio kamieno geometrinius nuokrypius ir jo struktūrinį vientisumą.